Kodėl Lietuvos futbolo A lyga yra konkurencingesnė nei bet kada anksčiau

2025 metų Lietuvos A lygos futbolo čempionate pirmą kartą istorijoje triumfavo FK „Kauno Žalgiris“. Per paskutinius tris sezonus A lygą laimėjo trys skirtingos komandos: Panevėžio „FK Panevėžys“, Vilniaus „Žalgiris“ ir FK „Kauno Žalgiris“. Palyginimui, nuo 2013 iki 2022 metų A lygą buvo laimėjusios vos dvi komandos: Vilniaus „Žalgiris“ ir Marijampolės „Sūduva“.

FK „Kauno Žalgiris“ savo kilimą pradėjo 2020 metais, kai A lygoje užėmė trečią vietą. 2021 metais vėl liko trečioje vietoje, o 2022 metais buvo užimta antroji vieta. 2024 metais Kauno klubas vėl krito iki trečios vietos, o 2025 m. sezone pirmą kartą iškovotas čempionų titulas. Pasikeitusi FK „Kauno Žalgirio“ vadyba ir stabilios pajamos buvo pagrindinės priežastys, lėmusios įvykdytą ilgus metus siektą tikslą.

Prieš 2026 metų A lygos sezoną intrigos ir vėl netrūksta, Vilniaus „Žalgiris“ yra pagrindinis favoritas susigrąžinti titulą, tačiau stabilius rezultatus demonstruojanti Kauno ekipa lengvai jo neatiduos. Paskutiniai trys metai parodė, jog konkurencija lygoje didesnė nei bet kada anksčiau – penkios priežastys, kodėl A lygoje matome išaugusį konkurencijos lygį.  

Stabilesnės klubų pajamos ir geresnė vadyba

Pastarieji FK „Kauno Žalgirio“ metai yra puikus pavyzdys, kaip pasikeitusi vadyba ir nuoseklus darbas gali atnešti rezultatus. 2024 m. sezone Kauno ekipa turėjo 2,5 mln. eurų biudžetą, o 2025 metais biudžetas siekė jau virš 3 mln. eurų. Stabilūs rezultatai leidžia ne tik pritraukti daugiau rėmėjų, bet ir atsiranda papildomų galimybių užsidirbti patiems. 2025-26 m. sezone FK „Kauno Žalgiris“ pirmą kartą klubo istorijoje UEFA Konferencijų lygos atrankoje pasiekė trečią etapą, kas leido gauti didesnę premiją ir padidinti biudžetą.

2026 m. sezoną su pasikeitusia vadyba pasitinka daugkartinis Lietuvos čempionas – Vilniaus „Žalgiris“. Didžiausiu klubo dalininku tapo Tadas Burgaila, o prezidentu Andrius Tapinas. Pasikeitusios valdžios tikslas tik vienas, čempionų titulą sugrąžinti į Vilniaus miestą.

Galima neabejoti, jog susitikimai tarp Vilniaus ir Kauno komandų susilauks dar daugiau populiarumo - miestų priešprieša krepšinyje, panašu, kad persikels ir į futbolo stadionus. Daugiau dėmesio turėtų susilaukti ir Betsson statymai, kadangi didesnis rungtynių ažiotažas didina žiūrovų įsitraukimą ir į lažybas. Padidėjusi konkurencija ir intriga A lygoje, taip pat turėtų prisidėti prie to, kad būtų dažniau patikrinama lygos statymų pasiūla, o ne tik dairomasi į didžiuosius Europos futbolo čempionatus.

2025 m. sezoną čempionai Vilniaus „Žalgiris“ pasitiko su didžiausiu biudžetu lygoje. Prieš sezoną buvo pateiktas pesimistinis ir optimistinis planas, o biudžetai siekė 4 mln. eurų arba 7 mln. eurų. Prastas pasirodymas atrankoje į UEFA turnyrus ir A lygoje bei vidiniai skandalai neleido klubui pasiekti maksimalių planų, tačiau ambicijos prieš 2026 sezoną tikrai nėra sumažėjusios. Klubas pardavė daugiau nei 2000 abonementų, kas leido biudžetą papildyti daugiau nei 178 tūkst. eurų suma. Pritrauktas ir naujas rėmėjas, kuris yra „Volfas Engelman“. Suma konfidenciali, tačiau įmonės atstovai teigia, jog tai didžiausia kada nors skirta parama.

Trenerių tobulėjimas ir daugiau taktikų

Prie padidėjusios konkurencijos prisideda trenerių kaita. Kiekvienas naujas vyr. treneris atsineša savo taktikas bei pakeičia komandų žaidimą. 2025 m. sezone lygoje nebuvo nei vieno trenerio, kuris tą pačią komandą treniruotų daugiau nei penkis metus. Nuo 2021 m. „FK Banga“ treniruoja portugalas David Afonso, o „FC Hegelmann“ Andrius Skerla. Taip pat nuo 2021 m. FK „Žalgirį“ treniravo Vladimiras Čeburinas, tačiau jį rugsėjo mėnesį pakeitė Rolandas Džiaukštas.

Aštuoni treneriai iš dešimties komandoje dirba mažiau nei dvejus metus. Didelė trenerių kaita nebūtinai garantuoja geresnius rezultatus, tačiau tai rodo komandų norą tobulėti ir ieškoti būdų, kaip pagerinti pozicijas turnyrinėje lentelėje. Puse lygos trenerių yra 41-erių metų arba jaunesni ir vos du vyresni nei 50 metų. Komandos suteikia galimybę jauniems treneriams, kas įneša daugiau naujovių ir eksperimentų.

Aukštesnis žaidėjų lygis

Prieš 2026 m. A lygos sezono pradžią FK „Žalgiris“ susigrąžino Paulių Golubicką. Lietuvos nacionalinės rinktinės saugas į Vilnių sugrįžta po metų pertraukos, o su FK „Žalgiriu“ pasirašyta net ketverių metų sutartis. Toks Vilniaus klubo ėjimas rodo, jog A lygoje galime vis dažniau matyti aukštesnio lygio futbolininkus. Jeigu anksčiau dažniausiai lietuviai gavę progą išvykdavo rungtyniauti į užsienį, tai P. Golubicko pavyzdys rodo, jog ir Lietuvoje galime stebėti vienus geriausius šalies futbolininkus.

Visos A lygos komandos ruošiasi artėjančiam 2026 m. sezonui ir jau dabar po truputį galima vertinti tarpsezonio metu atliktus darbus. Išskirti reikėtų šiuos naujokus, kurie parodo, jog A lygoje vis dažniau galima matyti aukštesnio lygio žaidėjus:

• FK „Kauno Žalgiris“: Joris Moutachy, Motiejus Burba, Davis Ikaunieks, Yukiyoshi Karashima, Jair Tavares
• FC „Hegelmann”: Matijus Remeikis, Vilius Armanavičius
• Vilniaus „Žalgiris“: Paulius Golubickas, Klaudijus Upstas, Deividas Šešplaukis, Vincentas Šarkauskas, Liviu Antal, Grigore Turda
• Marijampolės „Sūduva“: Domantas Antanavičius, Faustas Steponavičius
• FK „Panevėžys“: Oleksandr Kurtsev, Arijus Bražinskas, Marko Bačanin
• FK „Transinvest“: Mantas Bertašius, Dominykas Barauskas

Pagal „Transfermarkt“ pateikiamus duomenis, šiuo metu FK „Kauno Žalgirio“ turimų žaidėjų vertė siekia 6,78 mln. eurų, Vilniaus „Žalgirio“ – 5,4 mln. eurų, FK „Panevėžio“ – 5,1 mln. eurų, FA „Šiauliai“ – 4,8 mln. eurų, Marijampolės „Sūduva“ – 4,78 mln. eurų. Tarp penkių komandų atotrūkis nėra didelis, kas dar labiau didina intrigą prieš 2026 m. sezoną.

Geresnis jaunimo ugdymas

Bendrą Lietuvos futbolo A lygos lygį bei konkurenciją kelia tobulėjantis jaunimas, kuris šiuo metu turi kur kas geresnes sąlygas nei jos buvo prieš dešimtmetį. Lietuvoje atsidarinėja naujos futbolo akademijos, dirba daug jaunų trenerių, kurie stipriai prisideda prie augančio šalies futbolo lygio. Daugumoje A lygos komandų galima matyti jaunų futbolininkų, kuriems vis dažniau suteikiamas šansas, kas rodo, jog vyr. treneriai gali vis dažniau pasitikėti jaunimu.

Ateityje jaunimo reikšmė lygoje gali dar labiau išaugti. Nors patys talentingiausi dažniausiai išvyksta į užsienio klubų akademijas, kylantis A lygos lygis didina šansus išlaikyti talentus ir Lietuvoje. 

Mažesnis atotrūkis tarp komandų turnyrinėje lentelėje

 Konkurencija A lygos turnyrinėje lentelėje matuojama ne tik tarp klubų, siekiančių laimėti lygą, tačiau ir tarp komandų, kurios kovoja dėl galimybės varžytis atrankoje į UEFA turnyrus. Keli sėkmingi raundai atrankoje gali stipriai padidinti komandų biudžetą, kadangi premijos gali išaugti iki milijono eurų ar dar daugiau.

Praėjusiame sezone FK „Kauno Žalgiris“ lygą laimėjo gana užtikrintai, iš paskutiniųjų ketverių rungtynių laimėjęs tik kartą, vis tiek sezoną užbaigė su aštuonių taškų pranašumu. Tačiau trečioje vietoje likusį Vilniaus „Žalgirį“ ir Marijampolės „Sūduvą“ skyrė tik trys taškai, o būtent „Žalgiris“ užėmęs trečią vietą gavo teisę varžytis UEFA Konferencijų lygos atrankoje.

2024 m. sezone Vilniaus „Žalgiris“ čempionu tapo gana užtikrintai, „FC Hegelmann“ aplenkė 12 taškų pranašumu. Tačiau šiame sezone daugiausiai intrigos kėlė tai, kas išliks lygoje. Paskutinę vietą užėmė „Transinvest“ klubas, kuris surinko 38 taškus, tuo tarpu ketvirtoje vietoje likęs Alytaus „Dainavos“ klubas surinko 45 taškus. Vos 7 taškai. Skyrė ketvirtą vietą ir iškritimą iš lygos. Stipriai sumažėjęs atotrūkis tarp komandų kelia lygos lygį bei didina intrigą.