Lietuvos futbolo A lyga iš vidaus: klubai, didžiausios priešpriešos ir kylantys talentai

Vasario mėnesį prasideda 2026 metų Lietuvos futbolo A lygos sezonas, todėl puikus metas iš arčiau susipažinti su komandomis, jaunaisiais talentais bei apžvelgti pagrindines priešpriešas. A lygos susidomėjimas Lietuvoje kurį laiką buvo nukritęs, tačiau 2025 metų sezone žiūrovų vidurkis buvo didžiausias nuo 2014 metų. Tikimasi, kad 2026 metais žiūrovų bus dar daugiau, kadangi pozityvių ženklų lygoje nusimato gana nemažai.

Praėjusiais metais FK „Kauno Žalgiris“ čempionų titulu vainikavo savo pastarųjų metų darbą. Klubas nuoseklumą išlaikė nuo 2020 metų, kai pirmą kartą užėmė trečią vietą. Praėjusiame sezone iškovotas titulas buvo pirmasis komandos istorijoje, o tuo pačiu tai buvo pirmas kartas A lygoje, kuomet tris metus iš eilės lyga turi vis kitą čempioną.

Lietuvos futbolo A lygos klubai

2025 m. sezonas buvo penktas iš eilės, kuomet varžėsi 10 komandų. 2026 m. vasario 5 d. vyks licencijavimo procesas, kurio metu paaiškės, kiek klubų gaus A lygos licencijas. Šiuo metu yra aišku, kad prašymus dalyvauti 2026 m. A lygoje pateikė 12 klubų. Visos komandos A lygoje vietą turi iškovojusios sportiniu principu, o kitos dvi ekipos yra Tauragės „Tauras“ ir Klaipėdos „FC Neptūnas“.

Akivaizdu, kad lygoje ir toliau matysime pakankamą komandų skaičių, o norą varžytis aukščiausioje lygoje išreiškiančios komandos reiškia, kad ateityje galima tikėtis lygos plėtros. Paskutinį kartą 12 komandų A lygoje žaidė 2011 metais. 2020 metais lygoje buvo vos šeši klubai. Matant, kad Lietuvoje futbolo lygis po truputį kyla, gerėja sąlygos ir didėja susidomėjimas, galima tikėtis, jog artimiausiu metu įvyks lygos plėtra.

A lygos stabilumas pastaruosius metus stipriai prisideda prie didesnio susidomėjimo. Papildomos komandos leistų dar labiau įsitraukti į lygą. Matomas lygos profesionalumas didina įsitraukimą į lažybas. Anksčiau aplink A lygą sklisdavo daug kalbų, jog viskas nėra sąžininga, prie to prisidėjo ir keli lažybų skandalai. Šiuo metu lyga stipriai pasikeitusi, yra naudojama ir VAR sistema, kas prisideda prie skaidrumo. Dabar lažybos yra kur kas saugesnės ir įdomesnės – didesnis komandų skaičius, aukštesnis lygis ir pagerėjusi kokybė. Kalbant apie lažybas, be jokių abejonių nereikia pamiršti atsakingo lošimo taisyklių.

Didžiausios A lygos priešpriešos ir derbiai

Visose futbolo lygose derbiai turi išskirtinį grožį. Tai nebūna eilinės rungtynės, net jeigu komandos užima visiškai skirtingas vietas turnyrinėje lentelėje. A lygoje derbiais galima vadinti Kauno „Žalgirio“ ir Marijampolės „Sūduvos“ susitikimus, taip pat FK „Kauno „Žalgirio“ ir Kauno rajono „FC Hegelmann“. Vis daugiau kalbama apie Vilniaus „Žalgirio“ ir „Kauno Žalgirio“ priešpriešą, kuri 2026 metais turėtų dar labiau išryškėti.

Vilniaus „Žalgiris“ – Marijampolės „Sūduva“

Pastaruoju metu šių komandų susitikimai susilaukdavo daugiausiai dėmesio, o to priežastis – kova dėl titulo. Nuo 2013 iki 2022 metų A lygą laimėjo dvi komandos, kurios yra būtent Vilniaus „Žalgiris“ ir Marijampolės „Sūduva“. „Žalgiris“ laimėjo 2013-16 ir 2020-22 metais, o „Sūduva“ 2017-2019 metais. Kai A lygoje triumfavo „Sūduva“, visus tris kartus „Žalgiris“ užėmė antrą vietą.

Ypač įsimintini 2017 metai, kai „Sūduva“ žalgiriečius aplenkė keturiais taškais. Tuomet paskutinės sezono rungtynės vyko tarp „Sūduvos“ ir „Žalgirio“. Marijampolės ekipa namuose laimėjo 3:0 ir šventė čempionų titulą. Vilniaus ekipos pergalės atveju, titulas būtų atitekęs „Žalgirio“ komandai.

Nuo 2020 metų pradžios „Žalgiris“ ir „Sūduva“ tarpusavyje A lygoje bei taurės varžybose tarpusavyje žaidė 28 kartus, iš kurių „Žalgiris“ laimėjo 15 kartų. „Sūduva“ pasiekė vos 3 pergales ir 10 kartų susitikimai baigėsi lygiosiomis. Paskutinį kartą „Sūduva“ prieš Vilniaus „Žalgirį“ laimėjo 2023 m. gegužės 20 dieną.

Žvelgiant į šių komandų fanų priešpriešą, Marijampolės „Sūduvos sakalai“ neprilygsta Vilniaus komandos palaikymui. Marijampolėje bendruomenė yra kur kas mažesnė ir nors šios komandos dažnai kaudavosi dėl čempionų titulo, didelė priešprieša tarp fanų neatsirado.

FK „Kauno Žalgiris“ – Kauno rajono „FC Hegelmann“

FK „Kauno Žalgiris“ ir „FC Hegelmann“ kovoje dėl Kauno nuo 2021 m. tarpusavyje visuose turnyruose žaidė 21 kartą, iš kurių FK „Kauno „Žalgiris“ laimėjo 11 kartų. „FC Hegelmann“ laimėjo 4 kartus. Nuo 2023 m. rugpjūčio 20 d. „FC Hegelmann“ per 11 rungtynių laimėjo vos vieną kartą. Šiuo metu FK „Kauno Žalgiris“ tvirtai laiko Kauno miestą savose rankose, tačiau bus labai įdomu pamatyti, ar „FC Hegelmann“ sugebės sugrąžinti intrigą į tarpusavio kovas, kai 2026 metų sezone FK „Kauno Žalgiris“ žais siekdamas apginti titulą ir kiekviename ture turės kautis prieš kur kas labiau motyvuotus varžovus. 

„FC Hegelmann“ yra kur kas kuklesnis klubas nei FK „Kauno Žalgiris“, kuris šiuo metu išgyvena didelį pakilimą. Tai jaučiama ir tribūnose, kur „Žalgirio“ klubas susilaukia didesnio palaikymo. „FC Hegelmann“ dideliu palaikymu neišsiskiria, bendruomenė nėra tokia didelė, todėl ir nėra susidariusi priešprieša.

Vilniaus „Žalgiris“ – FK „Kauno Žalgiris“

Anksčiau ypač daug dėmesio „Žalgirių“ susitikimai nesukeldavo, tačiau dabar, panašu, jog situacija stipriai keičiasi. 2025 metais FK „Kauno Žalgiris“ tapo Lietuvos futbolo A lygos čempionu, kas reiškia, jog Vilniaus klubas gavo dar vieną tiesioginį varžovą. Vilniaus – Kauno miestų priešprieša yra jaučiama nuolat, todėl daug laiko neprireiks, kol tai persikels ir į futbolo stadionus.

Pagrindinė priežastis, kodėl šių komandų susitikimai dar neturi tokio įsitraukimo yra trumpa istorija. FK „Kauno Žalgiris“ A lygoje žaidžia tik nuo 2015 metų, tačiau tik 2020 metais buvo tarp prizininkų. Tapus čempionais ir dar labiau užsirekomendavus savo vardą, požiūris į Kauno ekipą stipriai keičiasi, kas turėtų pasijausti ir iš žiūrovų pusės. 2026 metų sezoną Vilniaus „Žalgiris“ pasitinka su ypač dideliu būriu žiūrovų, parduota ir išdalinta 3000 abonementų, todėl atmosfera prieš praėjusių metų čempionus bus visai kitokia nei anksčiau.

Jaunieji A lygos talentai

Lietuvoje išlaikyti ryškiausius šalies futbolo talentus yra pakankamai sunku. Užsienyje tiek lygis, tiek galimybės yra kur kas didesnės. Vienas ryškiausių A lygos jaunųjų žaidėjų buvo Romualdas Jansonas, kuris 2023-24 metais žaidė Vilniaus „Žalgiryje“, o 2025 metais prisijungė prie FK „Kauno Žalgirio“, tačiau tais pačiais metais R. Jansoną įsigijo Portugalijos klubas. Dabar 20-metis puolėjas priklauso „Arouca“ klubui.

2026 metų A lygos sezone visos komandos savo sudėtyje turi bent po kelis 21-erių metų arba jaunesnius futbolininkus. Galima pasidžiaugti, jog komandos suteikia šansą ir jaunesniems žaidėjams, kas prisideda prie futbolo lygio kilimo.

Atkreipti dėmesį galima į 22-iejų Motiejų Burbą, kuris išvyko iš Vilniaus „Žalgirio“ ir persikėlė į FK „Kauno Žalgirį“. Tai nėra pats jauniausias talentas, tačiau futbolininkas Kauno komandoje yra priskiriamas prie vienų iš vertingiausių. Praėjusiame sezone per 18 rungtynių įmušė 4 įvarčius bei atliko 2 rezultatyvius perdavimus, taip pat buvo pakviestas prisijungti prie nacionalinės rinktinės atrankoje į pasaulio čempionatą.

Prieš 2026 m. sezoną Vilniaus „Žalgirį“ papildė 21-erių saugas Dariuš Stankevičius, kuris atvyko iš Marijampolės „Sūduvos“. A lygoje praėjusiame sezone įmušė 3 įvarčius bei atliko 2 rezultatyvius perdavimus. Taip pat buvo įtrauktas į Lietuvos U21 jaunimo rinktinės sudėtį draugiškose rungtynėse prieš Latviją.

Kiti jauni futbolininkai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį artėjančiame sezone yra 19-metis Nedas Garbaliauskas (FA „Šiauliai“), 21-erių Faustas Steponavičius (Marijampolės „Sūduva“) ir 20-metis Milanas Rutkovskis (FK „Riteriai“). 

Ne visi šie jaunieji futbolininkai savo komandose turės didelį vaidmenį, tačiau tai žaidėjų sąrašas, į kurį verta atkreipti dėmesį. Dalis šių jaunuolių ateityje turi potencialo tapti ryškiais A lygos futbolininkais.